Pėdos MTP-I sąnario artroskopija
Pėdos MTP-I (pirmojo padikaulinio pėdos) sąnario artroskopija esant centriniam kremzlės pažeidimui ir defektui. Potrauminė sąnario artrozė. Atliekamas debridementas ir sinovektomija, vėliau padaroma spongiolizacijos procedūra.
Sveiki,
Norėčiau pasiteirauti ir paprašyti Jūsų patarimo dėl mano čiurnos kremzlės problemos.
Gydytojai man pasiūlė du operacijos variantus. Vienas variantas būtų operacija su kamera (artroskopija), kurios metu būtų galima apžiūrėti ir sutvarkyti pažeistą kremzlę. Kitas variantas – didesnė operacija, kurios metu būtų pašalinta pažeista kremzlės dalis.
Man labai sunku nuspręsti, kurį variantą pasirinkti, todėl norėčiau išgirsti Jūsų nuomonę. Kuri operacija, Jūsų manymu, būtų tinkamesnė mano situacijoje? Ar geriau pirmiausia bandyti operaciją su kamera, ar rinktis didesnę operaciją?
Būčiau labai dėkinga, jei galėtumėte patarti, į ką atkreipti dėmesį ir kuris variantas galėtų duoti geresnį rezultatą.
Ačiū už Jūsų laiką ir pagalbą.
Sveiki,Ačiū už klausimą. Suprantu, kad sprendimas dėl operacijos nėra lengvas, ypač kai siūlomi du skirtingo invazyvumo variantai.Svarbu pabrėžti, kad konkretų patarimą galima duoti tik įvertinus Jūsų individualią situaciją – amžių, aktyvumo lygį, simptomų trukmę ir intensyvumą, ankstesnį gydymą, o svarbiausia – vaizdinius tyrimus (ypač MRT, kuriame matomas pažeidimo dydis, gylis, vieta ant šokikaulio, ar yra kaulo cista, fragmento stabilumas ir pan.). Be šių duomenų bet kokia rekomendacija lieka bendro pobūdžio.Trumpai apie variantus:
Artroskopija (operacija su kamera) – tai minimaliai invazinė procedūra, atliekama per kelis mažus pjūvius. Jos metu galima tiksliai apžiūrėti visą sąnarį, pašalinti nestabilias, „kabančias“ kremzlės dalis (debridementas), laisvus kūnus, atlikti mikrolūžius (kaulų čiulpų stimuliaciją) mažesniems pažeidimams ir kitus reikalingus veiksmus. Privalumai: mažesnė trauma, greitesnė reabilitacija, mažesnė komplikacijų rizika, dažnai galima atlikti dienos chirurgijos sąlygomis. Daugeliu atvejų, kai pažeidimas nėra labai didelis (paprastai iki ~1–1,5 cm² ploto, be didelių cistų), artroskopinė debridemento + mikrolūžių procedūra yra pirmo pasirinkimo chirurginis metodas.
Didesnė (dažniausiai atvira) operacija, kurios metu pašalinama pažeista kremzlės dalis ar atliekama sudėtingesnė rekonstrukcija – paprastai svarstoma didesniems, gilesniems ar su kaulo defektu/cista susijusiems pažeidimams, kai artroskopinių metodų galimybės ribotos. Tokiais atvejais gali būti taikomos osteochondralinės transplantacijos, membranų ar kitų rekonstrukcijų metodai. Šios operacijos yra invazyvesnės, reabilitacija ilgesnė, trauma didesnė, tačiau tam tikrais atvejais gali duoti geresnį ilgalaikį rezultatą.
Ką dažniausiai rekomenduojama:Daugeliu atvejų, jei pažeidimas pagal dydį ir charakteristikas tinka, pradedama nuo artroskopijos. Ji leidžia ir tiksliai įvertinti situaciją operacijos metu, ir atlikti gydymą mažiau invazyviai. Jei rezultatas nepakankamas ar pažeidimas pasirodo didesnis, nei atrodė, vėliau visada galima planuoti sudėtingesnę procedūrą. Pradėti nuo didesnės operacijos prasminga tada, kai iš anksto aišku (pagal MRT ir klinikinę situaciją), kad artroskopinio gydymo tikimybė bus maža.Į ką atkreipti dėmesį sprendžiant:
Pažeidimo dydis, gylis ir vieta (MRT duomenys).
Ar yra kaulo cista ar nestabilus fragmentas.
Jūsų amžius ir fizinio aktyvumo lygis (jaunesniems ir aktyvesniems pacientams stengiamasi kuo labiau išsaugoti sąnarį).
Ar jau buvo bandytas konservatyvus gydymas (ramybė, ortopedinis batelis, fizioterapija, galimos injekcijos).
Gydytojo, kuris operuos, patirtis būtent su čiurnos artroskopija ir kremzlės procedūromis.
Rekomenduoju:
Susitikti su gydančiu gydytoju ir paprašyti aiškiai paaiškinti, koks yra tikslus pažeidimo dydis ir kodėl siūlomas vienas ar kitas variantas.
Jei abejonių daug – pasikonsultuoti antrą nuomonę pas gydytoją, kuris specializuojasi čiurnos sąnario ir artroskopinėje chirurgijoje.
Atsinešti visus turimus tyrimus (ypač MRT).
Sėkmės renkantis. Jei turėsite daugiau detalių (pvz., MRT išvadą), galėsiu plačiau pakomentuoti bendrąja prasme.Gyd. Kęstutis Bliznikas
Laba diena, gal ka nors patartumete ka galetumete padaryti ?
2024-05-10 11:10 SNG0AG(NCRP) MRT Knee (kairėje)
2024-05-10 11:10 SNH0BG(NCRP) MR kulkšnies sąnarys (kairėje)
Tekstas
Egzamino data: 2024-10-05
MR kairiojo kelio ir patelofemoralinio sąnario:
Šoninėje girnelės briaunoje yra žemo laipsnio chondromalacija. Viršutinėje šoninėje Hoffa riebalų pagalvėlės dalyje yra lėtinių edeminių pokyčių. Patellofemoral sąnario kameroje yra žemo laipsnio displazija. Ši būklė kelia įtarimą dėl girnelės sekimo sindromo su Hoffos riebalų pagalvėlės pažeidimu. Sąnario kremzlė ant trochlea femoralis ir šlaunikaulio sąnario yra gerai išsilaikiusi. Meniskiai, kryžminiai raiščiai ir šoniniai raiščiai yra nepažeisti. Hidropsijos ar Beikerio cistos požymių nėra. Keturgalvio raumens ir girnelės sausgyslės yra nežymios.
R: Labiausiai tikėtinas girnelės sekimo sindromas su Hoffos riebalų pagalvėlės pažeidimu.
MR kairioji kulkšnis ir pėdos šaknis:
Yra potrauminė artrozė kaklo kauliniame sąnaryje su santykinai dideliu defektu priekinėje blauzdikaulio pusėje ties kaklo kauliniu sąnariu. Pažymėti subchondraliniai cistų dariniai ir nuosėdos. Yra lengvas sinovitas ir hidropas. Nėra laisvų kūnų. Kolateraliniai raiščiai ir sindesmozė yra nepažeisti. Achilo sausgyslė, padų fascija, sinusas ir tarsalinis tunelis be komentarų. Tenosinovito ar sausgyslių plyšimo požymių nėra. Normalios tarptarsalinių ir Lisafranko sąnarių sąlygos.
R: potrauminis kaulo-kruulinio sąnario osteoartritas su santykinai dideliais priekinės ir vidurinės kaklo-kruštinės sąnario pusės pokyčiais.
Rana Tariq
Radiologijos special